Sąvoka apibrėžime ABC

Žodis epiclesis kilęs iš graikų epiklesis, kuris reiškia invokaciją. Iš pradžių šis žodis buvo naudojamas norint prašyti ar iškviesti intervencija poetinės kūrybos mūzų. Krikščionybė pritaikė šią sampratą liturginiam Eucharistijos aktui.

Tai reiškia mišių dalį, kurioje kunigas kviečia Šventąją Dvasią, kad užtartų visus žmones.

Epiikulės reikšmė liturgijoje

Nuo krikščionybės ištakų mišios arba Eucharistija yra iškilmingas veiksmas, nuo kurio Dievas per kunigą pasikviečia savo tikinčiuosius. Tuo pačiu metu Eucharistijos metu tikintieji aukoja savo maldas ir aukas.

Kunigo ir tikinčiųjų buvimas yra būdas pasikviesti Kristų, kuris pasirodys per duonos simbolius ir vynas, tai yra kūnas ir kraujas Kristaus.

Mišių metu kunigas šaukiasi Šventosios Dvasios. Kitaip tariant, Dievo prašoma atsiųsti savo dvasią, kad tokiu būdu duona ir vynas būtų pašventinti ir pašventinti. Šis iškvietimas arba epiklazė vyksta kiekvienose Mišiose. Šia prasme kunigas, kaip Dievo žodžio tarnas ar tarnas, prašo Dievo atsiųsti Šventosios Dvasios akivaizdą.

Turėkite omenyje, kad terminą epiklezė sudaro dvi dalys: "epi", kuris reiškia aukščiau, ant arba toliau, ir veiksmažodis „Kaleo“, tai reiškia paskambinti. Tai reiškia, kad tą akimirką kunigas pasodina rankos virš duonos ir vyno jis šaukiasi Šventosios Dvasios, kad palaimintų ir pašventintų šias dovanas.

Kaip duonos ir vyno palaiminimo, įsikišus Šventajai Dvasiai, pasekmė gauti eucharistija bendrystės akte tikinčiųjų kūnai nustoja būti sugedę, nes juos maitina kažkas, kas jiems suteiks amžinąjį gyvenimą. Taigi epiklazė yra veiksmas, leidžiantis tikintiesiems dalyvauti Kristaus prisikėlime.

Po epikulio ateina anamnezė

Pašventinus duoną ir vyną, ateina anamnezė. Krikščionims šis terminas reiškia žodžius, kuriuos Kristus ištarė per paskutinę vakarienę („darykite tai per atmintis mano “). Su kartojimas ir aš prisimenu iš šių žodžių krikščionys išreiškia savo tikėjimą per mišias.

Kaip ir žodis epiclesis, anamnezė kilusi iš graikų kalbos ir pažodžiui reiškia atnešti į dabartį ar prisiminti. Krikščioniškoje liturgijoje anamnezė yra būdas praeities Kristaus žodžius perkelti į dabartinę akimirką.

Nuotraukos: Fotolia - Lorelyn Medina / Wideonet