Sąvoka apibrėžime ABC

Sąvoka dvikalbystė leidžia mūsų kalba paskirti asmens gebėjimas naudoti ir kalbėti dviem skirtingomis kalbomis neaiškiai, bet kokio tipo komunikacinėse situacijose ir visada labai efektyviai.

Dvikalbystė gali būti dviejų tipų: gimtojiarba to nepadarius įsigijo. Pateikdami pavyzdį, mes aiškiai matysime šį skirtumą: vaikas, kuris gimė Italijoje, bet turi argentiniečius, kalbės kalba nuo jo šeima, kuris yra ispanų kalba, ir, žinoma, jis kalbės italų kalba, kuria kalbama Šalis kur ji gyvena. Šis atvejis yra vietinės dvikalbystės tipo dalis.

Kita vertus, kai vaikas gims ir nugyvens visą likusį gyvenimą Meksikoje, jis kalbės aiškiai ispanų kalba, kuri yra oficiali kalba. tuo tarpu toje šalyje, jei nuo vaikystės, nuo ketverių metų, jis pradeda mokytis anglų kalbos tam tikru momentu ir su bėgti apie mokymasis jis puikiai išmoks kalbą beveik taip pat, kaip jo gimtoji kalba, tada šiuo atveju susiduriame su įgyta dvikalbyste.

Reikėtų pažymėti, kad tai, kas atrodo parašyta dviem kalbomis, taip pat gali būti išreikšta kartu su terminu.

Be to, kai tame pačiame regione vartojamos dvi kalbos, bus kalbama apie dvikalbystės egzistavimą toje bendruomenėje.. Tokia padėtis paprastai yra labai įprasta regionuose, kuriuose ilgą laiką dominuoja kita šalis ir kurie akivaizdžiai turėjo įtakos kalba originalus kaip jo paties.

Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad dvikalbystė reiškia meistriškumą, supratimas kad asmuo turi dvi skirtingas kalbas, todėl prireikus gali tinkamai vartoti kiekvieną kalbą. Dvikalbystė pasireikš tik tada, kai vairuoja abiejų kalbų yra tobulas.
Jei asmuo, pavyzdžiui, kalba tam tikra kalba, tačiau ne puikiai, jo negalima laikyti dvikalbiu.

Jau kelis dešimtmečius dvikalbystė paplito visame pasaulyje ir didžiąja dalimi tai buvo procesas globalizacija tas, kuris tam padarė įtaką.

Dvikalbystės temos