Dainų Nahuatl pavyzdžiai

Dainos „Nahuatl“

nahuatl Tai kalba, kuria šiuo metu kalba daugiau nei pusantro milijono žmonių, gyvenančių Meksikos centre, ypač kaimo bendruomenėse Puebla, Oaxaca, Tlaxcala, Veracruz, Morelos, Hidalgo ir Morelosas. Pavyzdžiui: Xiquiyehua, kuri yra meilės daina.

Dainos „Nahuatl“ yra būdingos actekams, o pagrindinės jų nagrinėjamos temos yra gyvenimas ir mirtis, meilė, istorija ir herojai. Tai kūriniai, skirti šokti ir turintys stiprų religinį turinį.

Nahuatl terminas, kuris reiškia „girdimas, skambus“, kilęs iš veiksmažodžio „Nahuati“, kuris reiškia „kalbėti garsiai“. Tai buvo oficiali actekų imperijos kalba VII – XVI a., Kai vyko Ispanijos užkariavimas. Nors plečiant actekų imperiją ši kalba nebuvo primesta užkariautoms tautoms, buvo lyderių, kurie skatino jos auginimą ir sklaidą. Norėdami tai padaryti, jie įkūrė akademijas ir mokyklas jaunimui.

Kita institucija, propagavusi kalbą, buvo Bažnyčia, samdanti dainų ir poezijos kompozitorius, kurie liko tarnauti bajorams ir kunigystei.

Šios kalbos rašymas susideda iš fonetinių, ideografinių ir piktografinių elementų. Klasikinį „Nahuatl“ sudaro keturi trumpi ir ilgi balsiai bei 15 priebalsių. Be to, jo gramatikai būdinga daugybė priešdėlių ir priesagų.

Žodžiai Nahuatl

Šiandien daugelis žodžių, vartojamų kastiliečių kalboje, kilę iš Nahuatl. Keletas pavyzdžių: pomidoras (riebus vanduo), avokadas (sėklidė), mulli (padažas), kramtomoji guma (kramtomoji guma, sklindanti iš sapodilla medžio), bičiulis (dvyniai).

Dainų „Nahuatl“ pavyzdžiai

1. Į conetl huan xe xochitl

Ce conetl moma huiltiaya
Ixpantzico meztli
Huan moilnamiquilliaya
Niquicta meztli malakate

Tlan íc tlalli
Tlaco malacatl
Huan occe tlacomalacatl
Huan occe tlacomalacatl
Huan occe tlacomalacatl

Huan conetl zan mohuehuetzca
Huan zan mo xoquillia
Tlica omo tlatlani
Huan mo nanquillia innon metztli
Yotic xihua ce xochitl coneeetl.

1. „Coatl in amanal“

„Coatl in amanal“
Inin coatl amanal, amanal
ihca nan nen panozque
tlein yecama tzitzicuini
tlein tetoca mokahuazas
huaz huaz huaz
Ce mexica chuatl
xochicual tlanamaca
xahxoca ahualcoca
ihuan chichilayohtli
Ilhuiliz, ilhuiliz
xochimil paquiliztli.
Ilhuiliz, ilhuiliz
Tonantzin tlali

Tzilictic teocuitla
qualli ni panuz
ihca jokiu pilhuanu
„tlein nech“ paliečia meilės mokahuazą
Tlein xochicualli
Tlein chichilayohtli
„Tlein cihuazolli“
ahxa, ahxa, ahxa

1. Ilhuicatl oztoc

Campa oztoc cati ihta?
Xitlaxia itic oztoc
Ic namiquillia campa
Tihuala
Xiquiihta ti tlaxotla oztoc
Oztoc in nonatzin
Nonatzinas

Xitlaxia itic oztoc ill namiquillia campa
Tihuala
Xiquiihta ti tlaxotla oztoc
Oztoc in nonatzin
„Nonatzin nonatzin I“

1. Kuakualkantone

Initinas kuakualkantika
Kuikatika in tekutl
Ichpokame kuakualtzitzin

Ichpokame kuakualtzitzin
Tik in kuikame nel nan
Kualli xi ektlahtlachia

Xik ihta yoek tlatlanez
Totome jūs, inkuika
Ihuan metztle yokalak

Kualtetzin nelli kualkampa
Nemitz onek tlahpaloa
Tinochtin nel tipahpaki

Kanochi į Pakiliztli
Jūs huitz in tlaneztika
Ihuan tlahuil tech maktia

Ximehua nelli kualcampa
Xikihta yoek tlahtlanez

1. Icnocuicatl

Moztla ...
jie degina nehuatl nionmiquiz
Man patinka deginti ximocuezo ...

nican… occepa nican nionhualaz
qualtzin huitzizilin nimocuepaz.

Zoatzinas ...
jie degina tikon itaz Tonatiuh,
ica moyolo xionpaquiz

ompa ...
ompa niyetoz huan Totahtzin.
Cualtzin tlahuili nimitzmacaz

Sekite su: