100 atomų pavyzdžių
Įvairios / / July 04, 2021
Su vardu atomas mažiausias vienetas, kuris sudaro reikalas ir tai vis dar turi savybių cheminis elementas kuriai jis priklauso. Pavyzdžiui: aliuminis, geležis, jodas. Atomas yra visos žinomos materijos pagrindinė dalelė ir yra visuose dalykuose: gyvi sutvėrimai ir negyvuose daiktuose.
Atomas dažnai apibūdinamas kaip a nedalomas vienetas, bet ne dėl to, kad atomas negali būti padalintas, tačiau pasidalijimo atveju jis prarastų cheminės savybės cheminio elemento, kuriam jis priklauso: atomas iš tikrųjų susideda iš dar mažesnių dalelių: subatominių.
Atomo sudėtis
Iš tiesų atomo sudėtis apima centrą, susidedantį iš branduolio, kuriame yra protonai ir neutronai, ir kelis sluoksnius ar lygius energija aplink šį branduolį, kuriame yra mažiausios atomų subatominės dalelės, elektronai.
Kol elektronai turėti neigiamą krūvį, protonai turi tą patį elektros krūvį, bet teigiamą ir neutronai jie neturi jokio mokesčio. Rutherfordas pasiūlė vieną iš atomo modelių, kuris paaiškina teigiamų krūvių egzistavimą atomo branduolyje ir neigiamus krūvius, esančius aplink jį esančiose orbitose. Šiuo modeliu buvo galima paaiškinti (nors ir su tam tikrais apribojimais) formuotis atomų sąjungą
cheminiai junginiai.Atomo savybės
Atomas visada turi kai kuriuos savybes, kurie yra naudingi norint suprasti jų pasiskirstymo būdą, kai jie sudaro skirtingus cheminius junginius. Atomas visada turi atomo skaičių (kurį žymi raidė Z), kuris žymi branduolyje esančių protonų skaičius, kuris yra lygus savo esančių elektronų skaičiui aplinkui. Jis taip pat turi masės skaičių, kurį žymi raidė A, kuris nurodo protonų ir neutronų sumą, kurią atomas turi savo branduolyje.
Atomų klasifikacija
Yra skirtingų cheminių elementų klasių. Labiausiai paplitusi klasifikacija atliekama Periodinė elementų lentelė elementų, kuris organizuoja ir klasifikuoja cheminius elementus pagal jų atominį skaičių, be kitų savybių.
Visi atomai su tuo pačiu atominis skaičius jie priklauso tam pačiam cheminiam elementui. Kita vertus, atomai, turintys skirtingą neutronų kiekį, bet vienodą protonų skaičių (atomų skaičius), vadinami izotopais. Pavyzdžiui, vandenilis turi tris izotopai natūralūs atomai: protium 1H (su protonu branduolyje ir elektronu orbitoje), deuteris 2H (su protonu ir neutronu branduolyje, o elektronas - orbitoje) ir tritis 3H (kurio branduolyje yra vienas protonas ir du neutronai, o orbitoje - vienas elektronas). Bet visi trys izotopai priklauso tam pačiam cheminiam elementui - vandeniliui.
Atominės teorijos istorija
atominė teorija, kuris apima atomus kaip minimalų materijos struktūros vienetą, egzistavo nuo Senovės Graikijos.
1803 m. Jonas Daltonas pasiūlė atominį modelį, kuris parodė, kad atomų jungtis, sudarant cheminius junginius, buvo vykdoma per tam tikras apibrėžtas kiekvieno jų proporcijas. Savo ruožtu Johnas Thomsonas nustatė teigiamą ir neigiamą krūvį bei konformaciją jonai abiejų ženklų. Kitas atomo modelį pasiūlė Rutherfordas, kuris pirmą kartą apibrėžė teigiamą atomo branduolį ir orbitas, kuriose yra elektronai. Tada Bohras pasiūlė modelį, kuriame teigiama, kad elektronai nėra visose orbitose ar energijos lygiuose, tačiau yra leidžiami ir draudžiami energijos lygiai.
Modeliai sekė vienas kitą tol, kol vykdomi dabartiniai programos tyrimai Kvantinė teorija, daugiausia orientuota į laukus. Akivaizdu, kad yra aišku, kad atomo branduolio ir jį sudarančių dalelių struktūra yra daug sudėtingesnė nei tradicinė elektroninė atomų struktūra.
Atomų pavyzdžiai
Čia yra periodinės lentelės cheminių elementų, kurių izotopus sudaro tam tikras atomų skaičius, sąrašas:
Aktinijus (Ac) | Fluoras (F) | Švinas (Pb) |
Aliuminis (Al) | Fosforas (P) | Plutonis (Pu) |
Americio (am) | Francio (kun.) | Polonis (Po) |
Stibis (Sb) | Gadolinis (Gd) | Kalis (K) |
Argonas (Ar) | Galis (Ga) | Praseodimas (Pr) |
Arsenas (As) | Germanis (ge) | Prometis (Pm) |
„Astato“ („At“) | Hafnis (Hf) | Protactinium (Pa) |
Siera (S) | Hassio (Hs) | Spindulys (Ra) |
Baris (Ba) | Helis (jis) | Radonas (Rn) |
Berilis (Be) | Vandenilis (H) | Renis (Re) |
Berkelis (Bk) | Geležis (Fe) | Rodis (Rh) |
Bismutas (bi) | Holmiumas (Ho) | „Roentgenio“ (Rg) |
Bohrio (Bh) | Indų (į) | Rubidiumas (Rb) |
Boras (B) | Iridiumas (Go) | Rutenis (Ru) |
Bromas (Br) | Kriptonas (kr) | „Rutherfordio“ (Rf) |
Kadmis (CD) | Lantanas (The) | Samariumas (Sm) |
Kalcis (Ca) | Lawrencio (Lr) | Seaborgio (Sg) |
Kalifornija (plg.) | Ličio (Li) | Selenas (Se) |
Anglis (C) | Livermorio (Lv) | Silicis (Si) |
Ceriumas (Ce) | Lutetis (Lu) | Natris (Na) |
Cezis (Cs) | Magnis (Mg) | Talis (Tl) |
Cinkas (Zn) | Manganas (Mn) | Tantalas (Ta) |
Cirkonis (Zr) | Meitneriumas (Mt) | Technecio (Tc) |
Chloras (Cl) | Mendeleviumas (Md) | Tellūras (Te) |
Kobaltas (Co) | Merkurijus (Hg) | Terbis (Tb) |
Varis (Cu) | Molibdenas (Mo) | Titanas (Ti) |
Kopernicijus (Cn) | Neodimas (Nd) | Toris (Th) |
Chromas (Cr) | Neonas (Ne) | Tulis (Tm) |
Kuris (cm) | Neptūnas (Np) | Oganesonas (Og) |
Darmštadis (Ds) | Niobis (Nb) | Moscovio (Mc) |
Disprozis (Dy) | Nikelis (Ni) | Tenese (ts) |
Dubniumas (Db) | Azotas (N) | Nihonis (Nh) |
Einšteinas (Es) | Nobelio (ne) | Uranas (U) |
Erbiumas (Er) | Auksas (Au) | Vanadis (V) |
Scandiumas (Sc) | Osmis (Os) | Volframas (W) |
Alavas (Sn) | Deguonis (O) | Ksenonas (Xe) |
Stroncis (Sr) | Paladis (Pd) | Jodas (I) |
Europiumas (ES) | Sidabras (Ag) | Itterbis (Yb) |
Fermiumas (Fm) | Platina (Pt) | „Ytrio“ (Y) |
„Flerovio“ (Fl) |
Sekite su: