10 kritinio skaitymo pavyzdžių

Kritinis skaitymas

The kritinis skaitymas yra teksto skaitymo būdas, kurį sudaro pagrindinių sąvokų analizė ir struktūros supratimas argumentaciją ir išvadas interpretuoti ją kitu požiūriu, užmegzti ryšius su kitais tekstais ir rasti neaiškumų.

Kritinis skaitymas skiriasi nuo kitų skaitymo rūšių, nes jis susideda ne tik iš skaitymo, bet ir įvertinama tai, kas perskaityta. Daugelis tekstų buvo analizuojami ir interpretuojami ne vieną kartą, nes tekstas turi ne vieną priėjimo būdą.

Yra rašytojų ir tyrinėtojų, kurie yra pasišventę analizuoti teorijas, raštus, esė, literatūros tekstus ir kt. kiti – statyti hipotezes, siūlančias naują teksto skaitymo būdą ir atrasti jame naujo pojūčius.

Kritinis skaitymas dažniausiai atsispindi skirtinguose argumentuoti tekstai, kurioje autoriai analizuoja teorinius ar meninius tekstus, siekdami juos kitaip paaiškinti.

Kaip atlikti kritinį skaitymą?

Norint atlikti kritinį skaitymą, būtina:

Kritinio skaitymo pavyzdžiai

1. Naujoji žurnalistika, Tomas Wolfe'as. Šioje knygoje autorius siūlo naują žurnalistikos būdą ir dėl to kritiškai vertina tradicinę žurnalistiką, grožinė literatūra (naujoji publicistika), literatūros žanrų klasifikacija, XX amžiaus literatūra, susijusi su realizmu ir kritika literatūrinis. Knygoje kritinis kitų tekstų skaitymas leidžia autoriui paaiškinti, kaip atsirado šis naujas literatūros žanras ir koks jis yra.
   instagram story viewer
2. Trys avangardai, pateikė Ricardo Piglia. Šiame tekste nagrinėjamos keturios pagrindinės ašys: avangardo samprata, kai kurie Juano José Saero darbai, kai kurie Rodolfo Walsho darbai ir kai kurie Manuelio Puigo darbai. Knygą parašė ne autorius, bet tai seminaro, kurį Piglia vedė Buenos Airių universitete, įrašai. Knygos pradžioje autorius kritiškai skaito avangardo sąvoką ir tai, kaip ją apibūdina skirtingi autoriai. Vėliau kritiškai skaitomi tam tikri trijų autorių kūriniai, susiję su avangardu.
3. Mimesis, Erichas Auerbachas. Šioje knygoje vokiečių literatūros kritikas analizuoja skirtingus Vakarų kūrinius, siekdamas paaiškinti, kaip realybė vaizduojama skirtinguose kūriniuose ir pagal skirtingus autorius. Be to, knyga sudaryta taip, kad parodytų, kaip laikui bėgant keitėsi mimezės samprata.
4. Graikų mitų prigimtis, pateikė Geoffrey Stephenas Kirkas. Šioje knygoje autorius kritiškai skaito įvairius mitų apibrėžimus ir sampratas. Be to, mitai skiriasi nuo pasakėčių, legendų ir sakmių. Autorius taip pat kritiškai skaito graikų mitus ir kaip juos reikėtų klasifikuoti.
5. Istorinis tekstas kaip literatūrinis artefaktas, pateikė Hayden White. Šioje knygoje autorius kritiškai skaito istoriją ir jos epistemologiją teigdamas, kad istorija kuria pasakojimą, kuriame yra tie patys elementai kaip ir grožiniuose tekstuose. Kitaip tariant, knygoje istorinis diskursas analizuojamas kitu požiūriu.
6. Borgesas, rašytojas pasienyje, pateikė Beatriz Sarlo. Šiame tekste autorius kritiškai skaito argentiniečių rašytojo Jorge Luiso Borgeso kūrybą. Tam jis analizuoja savo darbus, autoriaus karjerą, autoriaus poziciją dėl literatūros sampratos ir skaitymus apie autorių.
7. Apšvietos filosofija, pateikė Ernstas Cassireris. Šioje knygoje kritiškai skaitomi įvairūs Apšvietos epochos mąstytojai. Tam autorius analizuoja tuo metu atsiradusias teorijas ir konkrečiai įvertina vokiečių filosofo Immanuelio Kanto darbus.
8. Tiesa ir teisinės formospateikė Michaelas Focault. Ši knyga yra penkių prancūzų filosofo paskaitų stenograma. Jie kelia skirtingus klausimus, kuriems, kritiškai skaitant Nietzsche's kūrybą, marksistinę teoriją, ryšys tarp dalyko, istorijos ir socialinės praktikos, mokslo ir teisingumo diskurso, dalyko teorijų, tokių kaip psichiatrija ir medicina, tarp kitų.
9. Mano Puškinas, pateikė Marina Tsvietáieva. Šiame tekste autorius kritiškai skaito rusų rašytojo kūrybą ir išsamiai analizuoja jo kūrybą. Tai taip pat kritinis skaitymas apie tai, kaip buvo skaitomas Puškinas, nes autorius išryškina kitus autoriaus tekstus, kurie skiriasi nuo literatūros kritikos. Šioje knygoje kritinis skaitymas – tai autoriaus kūrybos analizė kitu požiūriu.
10. Viskas, kas kieta, ištirpsta ore, pateikė Maršalas Bermanas. Šioje knygoje autorius kritiškai skaito modernumo ir pažangos idėją kaip tašką išeities taškas analizuoti Goethe's, Puškino, Dostoivskio, Gogolio, Mandelštamo ir kt. kiti. Yra kritinis skaitymas, nes siūloma literatūros kūrinius skaityti iš naujo požiūrio taško, ieškant kitų reikšmių.

Jis gali jums pasitarnauti: