Sąvoka apibrėžime ABC

Terminas užuojauta reiškia jausmą, kuriuo žmogus gali gailėtis to, kuris kenčia. Užuojauta reiškia ne tai, kad žmogus jaučiasi lygiai taip pat, kaip kenčiantis, bet kad jis lydi jį toje kančioje, nes tam tikru momentu jis taip pat gailisi. Užuojauta laikoma viena iš jausmai žmogiškesnis, nei gali egzistuoti, nes tai reiškia, kad žmogus gali net ir netyčia prisiartinti prie kito kenčiančio ar patiriančio nelaimės, nebūtinai išgyvendamas tą pačią situaciją.

Žodis užuojauta kilęs iš lotyniško termino cumpassio o tai reiškia „lydėti“. Tai reiškia, kad užuojauta skiriasi nuo kitų jausmų dėl to, ką ji turi ypatingai yra tai, kad asmuo, kuris jaučia užuojautą, nebūtinai kenčia taip pat, kaip tas, kuris jaučia užuojautą, bet žiūrėti kitas skausmo, kančios situacijoje, baimė arba beviltiškumas yra tai, kas tai pažymi. Užuojauta yra tai, kas leidžia žmogui bent akimirkai sustoti galvoti savyje galvoti apie kitą net tada, kai kančia neatitinka to žmogaus, kuris jaučia užuojautą. Tai būdas priartėti prie kito ir pajusti tos kančios baisumą.

Apskritai dauguma religijų pabrėžia tokio jausmo, kaip užuojauta, svarbą Žmoniškumas nes manoma, kad per jį žmogus gali būti malonesnis, palankesnis ir kilnesnis, nes užuojauta yra tai, kas verčia žmogų jaustis ar siekti lydėti kitą. Tiesą sakant, monoteistinėms religijoms užuojauta yra ne tik žmoguje, bet ir daugiausia dievybėje, kuri yra gailestinga ir maloni žmogui, kad galėtų mėgdžioti gyventi vaizdas savo kasdieniame gyvenime tai žinutę.

Be religinių dalykų, užuojauta yra gebėjimas, kurį gali visi žmonės (net kai kurie gyvūnai) vystytis visą gyvenimą įvairiose situacijose. Tie žmonės, kurie negali jausti užuojautos, dažniausiai yra ką nors išgyvenę žmonės traumos arba skausmas yra toks didelis ir nuolatinis, kad neleidžia jiems gailėtis kitų.