Subtitrų ir įprastinių subtitrų apibrėžimas

Indira Ahmed Fernandez | sausio mėn. 2022
Ispaniškų raidžių bakalauras

Istorija

Neprivaloma subtitrų sistema atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kurios tikslas buvo per televiziją perduoti papildomą informaciją. Kurčiųjų bendruomenės reakcija į šį reiškinį buvo labai entuziastinga ir jo naudojimas palaipsniui išplito į visas vaizdo priemones. Nors jo naudojimas nėra masinis ar absoliutus, jo svarba lėmė beveik visose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant mobiliąsias programas. Kai kuriose šalyse privaloma įtraukti dekoderį, leidžiantį jį perduoti dizainas televizorių.

Skirtingai nuo įprastų subtitrų, subtitrai siekia peržengti kalbinius dalykus, nes jie išreiškia garso elementus ir įvykius, vykstančius už dialogą. Šie elementai dažnai gali būti nepastebėti suvokimas žmonių su minkšta vieta klausos, nes tai yra garso sklidimas, kuris kartais atsiranda už vaizdo kadro ribų.

Pavyzdžiui: kamera sufokusuoja du besikalbančius žmones, tačiau foninis triukšmas rodo, kad kažkas išdaužė langą netoliese esančioje erdvėje. Šis įvykis nėra užfiksuotas ekrane ir bus parodytas dūžtančio stiklo garsu, be istorijos veikėjų kūno reakcijos. scena.

Veikimas

Neprivalomi subtitrai kurtiesiems arba neprigirdintiems asmenims siunčiami per 21 eilutę rėmeliai NTSC sistemose, analoginėje televizijoje. Skaitmeninėje televizijoje tai labiau paplitusi Formatas universali SMPTE-334-1 versija, galinti priimti DTVCC (skaitmeninės televizijos uždarą antraštę) ir kitus elektroninės duomenų sistemos VANC (vertikaliais pagalbiniais paketais), atsižvelgiant į SDI signalus ir HD-SDI.

Vienas iš įdomiausių šios sistemos perdavimo aspektų yra tai, kad kai vyksta dialogas, parlamentas yra įsikūręs ekranas po asmeniu, kuris tai sako, taip bus mažiau painiavos, kas ir kuo dalyvauja momentas. Nepaisant universalios formos egzistavimo, kiekvienas regionas turi savo kodus, su kuriais bendruomenė identifikuos save.

Yra du būdai tai padaryti. Jie taip pat gali būti naudojami tiek tiesioginėms, tiek įrašytoms transliacijoms. Antruoju atveju yra paprasčiau, nes visa informacija yra perrašoma, kuri yra paruošta ir įrašoma tam momentui, kai norite matyti turinį. Taip veikia ir įprasti subtitrai.

Tiesioginėse transliacijose reikalas yra šiek tiek sudėtingas, nes naudojama tam tikra balso atpažinimo sistema, kurioje tekstą gaminamas ir perduodamas. Šių programų silpnoji vieta yra mašininis mokymasis, nes būtina sukurti balso modelius kiekvienai vertėjas, kuris turi garsiai kartoti tekstus, siekdamas geriau suprasti mašinos intonaciją arba kalbos ypatybės. Tai reikš, kad tuo pačiu metu diktuojant tiesioginiam perdavimui generuojama mažiau klaidų ir informacija gali būti gaunama optimaliu būdu.

kitos funkcijos

Nors pagrindinė Closed Caption funkcija yra pateikti daugumą audiovizualinės informacijos kurtiesiems ar neprigirdintiems žmonėms, taikymas šios sistemos.

Šis būdas taip pat taikomas labai triukšmingoje aplinkoje (pvz., oro uostuose) arba vietose, kur reikia laikytis tylos (pavyzdžiui, kai kuriuose ligoninės sparnuose). Tai užtikrina visišką informacijos, kurią ketinama perduoti, priėmimą.

Taip pat jis sėkmingai naudojamas mokymasis užsienio kalbų (arba šiuo atveju vaizdo įrašo kalba), nes tekstas ir tarimas yra tame pačiame pakete. Šia prasme taip pat svarbu nepamiršti, kad tai padės suprasti tam tikras idiomas arba apie kurias kalbate konkrečiose vietose, nes jis paprastai bus leksikografiškai pritaikytas prie šalies ar regiono, kuriame jis yra, režimo įdarbinti.

Bibliografija

Audiovizualinio meno komisija: antraštė ir garso aprašymas.

Kalėdų Senelis, R.: Ką turėtumėte žinoti apie uždarą antraštę.