10 kaimo legendų pavyzdžių
Pavyzdžių / / April 18, 2023
The kaimo legendos Tai tie pasakojimai, kuriuose yra fantastinių įvykių, vykstančių lauke, miške, džiunglėse ar retai apgyvendintose vietovėse.
The legendos Tai populiarios ir anoniminės žodinio perdavimo istorijos, sukurtos siekiant paaiškinti įvairius reiškinius, atsakyti į rūpimus klausimus, perduoti mokymus ar pramogauti.
Nors kaimo legendos apima nuostabias ar nepaprastas būtybes, įvykius ar vietas, jose dažniausiai minimos vietos, datos ar veikėjai, kurie egzistuoja arba egzistavo tikrovėje. Be to, daugeliui žmonių šios istorijos yra tikros, nes jos perduoda informaciją, susijusią su tradicijomis ir populiariais įsitikinimais.
Kaimo legendos gali būti senovės arba modernus ir skiriasi nuo miesto pagal aplinką, kurioje vyksta istorijos, ir pagal vietas, kuriose jos atsirado ir kuriose cirkuliuoja.
- Taip pat žiūrėkite: legendų tipai
Kaimo legendų ypatybės
- Temos. Kaimo legendų temos yra labai įvairios, pavyzdžiui, fantastinių būtybių egzistavimas, ir dažniausiai jos turi siaubingą atspalvį.
- Personažai. Kaimo legendų veikėjai – paprasti žmonės, dažniausiai gyvenantys kaime, ir fantastinės būtybės, susijusios su tos vietos folkloru, pavyzdžiui, demonai ir goblinai.
- Vietos. Vietos, kuriose vyksta kaimo legendos, yra kaimas, miškas, džiunglės ar retai apgyvendintos vietos.
- Laikas. Kaimo legendose galima nurodyti momentą, kada vyksta įvykiai, arba paaiškinama, kodėl tam tikri reiškiniai vyksta dabartyje.
- pasaulėžiūra. Kaimo legendos atspindi bendruomenės, iš kurios jos atsirado, įsitikinimus ir mąstymą.
- tikslas. Kaimo legendos gali turėti skirtingus tikslus, pavyzdžiui, perteikti moralę, gąsdinti, linksminti ar mokyti svarbių kasdienio gyvenimo aspektų.
Kaimo legendų pavyzdžiai
- Legenda apie blogą šviesą
Tai kaimo legenda iš Argentinos ir Urugvajaus. Sakoma, kad naktį lauke gali pasirodyti dvasia, kuri pasireiškia balta arba žalia šviesa. Manoma, kad ši vaiduoklis yra pasiklydusi siela ir kad norint išvengti šios būtybės persekiojimo, reikia melstis arba prikąsti peilio apvalkalą.
Be to, rekomenduojama negrįžti į vietą, kur dieną pasirodė šviesa, arba šalia teritorijos kasti šulinį. Tačiau yra ir kitų šios legendos versijų, kuriose teigiama, kad šviesa tikrai gera, nes rodo, kad po ja slypi lobiai.
- Telesitos legenda
Ši kaimo legenda pasakoja apie įvykius, tariamai įvykusius Santjago del Estero mieste, Argentinoje. Teigiama, kad jauna moteris, vardu Telesfora Castillo, buvo labai neturtinga ir vaikščiodavo po kaimą ieškodama maisto.
Vieną žiemos naktį Telesfora pamatė laužą ir nuėjo pasišildyti, tačiau ugnis pasiekė didelę miško dalį ir, deja, ji žuvo. Kitą dieną kaimo žmonės rado jo kūną ir labai nuliūdo.
Manoma, kad Telesitos dvasia klaidžioja po laukus ir miškus, bet visada su gerais ketinimais, nes padeda visiems pasiklydusiems ar maisto reikalaujantiems žmonėms.
- Legenda apie sodininką berniuką
Ši legenda pasakoja apie įvykius, tariamai nutikusius Meksikoje. Kalbama, kad kaimo namuose gimė kūdikis, kuris nenorėjo maitintis pienu. Jos tėvai labai susirūpinę paklausė kaimo gydytojo, ką jie galėtų padaryti. Moteris, pamačiusi berniuką, suprato, kad ant jo pilvo yra pėdsakas nuo mėšlungio*, ir pasakė, kad iki septynerių metų berniuką reikia maitinti pulku**.
Kai berniukui sukako septyneri metai, gydytojas vėl jį pamatė ir pasakė tėvams, kad mažylis turi braškių žymę ant nugaros ir kad jis gali valgyti tik šį vaisių. Tačiau jis taip pat pastebėjo, kad berniukas turi kukurūzų piešinį ant kairės rankos ir vieną moliūgą ant dešinės. Moteris manė, kad tos dėmės – geras ženklas.
Kai berniukas užaugo, įvyko daug stebuklų, nes jei jis eitų per lauką, atsirastų vaismedžiai ir gausus derlius.
*Maguey yra augalų rūšis.
**Pulque yra fermentuotas gėrimas, gaminamas iš maguey.
- legenda apie liudijimą
Tai Guarani legenda, sklindanti Paragvajuje, Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje. Sakoma, kad yra prakeiksmas, kuris paliečia septintuosius sūnus. Sulaukę paauglystės, antradienio ir penktadienio vakarais šie jaunuoliai transformuojasi luisone, tai yra vilkolakis arba šuo žmogus ir klaidžioja lauke maitintis lavonų. Tačiau vos patekėjus saulei šie žvėrys atgauna žmogišką išvaizdą.
Be to, manoma, kad luizonai gali paversti kitus žmones monstrais, kurie yra miškų ir kt. gyvūnai, baudžiantys nusikaltusius ir kuriuos galima išvyti sakydami „Tėve mūsų“ arba padarydami ženklą kirsti.
Kai kuriose vietose luisonas geriau žinomas kaip vilkolakis arba juicho.
- Legenda apie Karai Pyhare
Legenda apie Karai Pyhare, Pombero, Kuarahy Jára ar Chopombé sklando Paragvajuje, Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje ir Bolivijoje. Manoma, kad šios būtybės išvaizda panaši į raupso, nes ji yra žema ir labai plaukuota, todėl dažnai įsivelia į išdykimą arba gali užpulti žmones.
Karai Pyhare yra laukų, miškų ir gyvūnų sergėtojas, todėl gali trikdyti arba sugadinti medžiotojus, žvejus ir medžio pjovėjus. Be to, jis dažniausiai smarkiai juokauja su žmonėmis, kurie jį įvardija naktimis, arba tuos, kurie apie jį kalba blogai.
Sakoma, kad jei kas nors pamato Karai Pyhare, jis turi pasiūlyti jam maisto, tabako, medaus ar cukranendrių, kad išvengtų padaro užpuolimo.
- Legenda apie skudurinę lėlę
Ši meksikiečių legenda pasakoja apie populiarų tikėjimą kaimo vietovėse. Manoma, kad vieną dieną vienuoliktą valandą nakties skudurinė lėlė atgijo ir iškeliavo gyventi į medžio viršūnę.
Sakoma, kad kas dvi savaites vienuoliktą valandą nakties kai kur pasigirsta švilpiama daina, tačiau į vieta, iš kur ateina melodija, nes ją sukuriantis asmuo yra skudurinė lėlė, pikta būtybė, kuri puola tuos, kurie išdrįsta artėja.
- Campo de Carabobo legenda
Tai Venesuelos legenda, pasakojanti apie įvykius, tariamai vykstančius Campo de Carabobo, vietoje, kur 1821 m. įvyko Karabobo mūšis. Šis įvykis buvo nepaprastai svarbus, nes tai buvo mūšis, kurio metu Simonas Bolivaras ir jo kariai nugalėjo Ispanijos kariuomenę ir pasiekė Venesuelos nepriklausomybę.
Daugelis žmonių sako, kad pilnaties naktimis prie Triumfo arkos Carabobo mieste, paminklo, menančio konfrontaciją, galima išvysti kovojančias dviejų armijų dvasias.
- Paterrato legenda
Ši Kolumbijos legenda pasakoja apie pikto veikėjo istoriją. Pasakojama, kad seniai gyveno žmogus, kuris vogė grūdus ir gyvulius iš kitų laukų ir vis ieškojo kovos su miestelio žmonėmis.
Vieną dieną jis susimušė su ūkininku ir gavo labai stiprų smūgį į vieną iš kojos. Kadangi nežinojo kur eiti, slapstėsi urve, kol pasijuto geriau, bet koja nepagerėjo, o pradėjo pūti. Praėjo kelios dienos ir šis žmogus virto pabaisa, žinomu Paterrato vardu.
Manoma, kad jei ši būtybė užlipa ant pasėlių, visi augalai supūva, o tai yra blogo ženklo ženklas, nes jos buvimas gali pranašauti mylimo žmogaus mirtį ar kitokias nelaimes.
- Legenda apie velnio uošvę
Ši legenda sklando Meksikoje. Pasakojama, kad XIX amžiaus pradžioje Santa Ritoje valstietė Esperanza buvo labai susirūpinusi, nes jos dukra Pranciška negalėjo susirasti vyro. Motina kasdien melsdavosi, kad dukra sutiktų vyrą, norintį ją vesti, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė. Vieną dieną, beviltiška, ji prisišaukė velnią ir paklausė to paties, kaip ir dievai bei krikščionių šventieji.
Po kelių valandų į moterų namų duris pasibeldė vyras ir pasakė mamai:
– Ar galiu pailsėti prie įėjimo?
„Taip, jokių problemų“, – atsakė ji.
Po kelių valandų paslaptinga tema pasitraukė. Po trijų dienų jis grįžo apsirengęs juodai, jodamas fryzų žirgu ir pasipiršo Esperanzai:
– Norėčiau paprašyti tavo dukters rankos. Mano vardas Narciso Vargas ir aš turiu daug turtų. Po trijų dienų ateisiu, kad galėtume susituokti.
Mama nežinojo ką atsakyti ir vėliau viską, kas nutiko, papasakojo dukrai, tačiau jauna moteris buvo ne išsigandusi, o laiminga. Praėjo trys dienos, namuose pasirodė Narciso, o Pranciška nuėjo su juo tuoktis. Tačiau atvykę į kaimo koplyčią jie nerado kunigo, kuris atliktų ceremoniją, todėl išvyko į jo žemę.
Kai jauna moteris įėjo į Narciso namus, ji pajuto šaltuką ir šiek tiek išsigando. Bet kuriuo atveju jis sutiko likti ten, kol jie galės susituokti.
Po kelių dienų Pranciška nuėjo aplankyti savo mamos ir pasakė jai:
– Narcizas man labai geras, bet namuose nutinka labai keistų dalykų. Be to, naktimis jis turi keistą balsą ir skleidžia daug šilumos.
„O, mano dukra, kokia gėda! Manau, kad jis pats velnias. - sušuko jos mama labai susirūpinusi.- Bet nesijaudink, aš ištrauksiu tave iš šito.
Sutemus Narcizas nuėjo ieškoti savo sužadėtinės. Motina jį įvedė ir pasakė:
– Narciso, ar manai, kad velnias tikrai egzistuoja? Nes aš taip nemanau. Ir jei taip, manau, jis neturi būti labai protingas.
– Ponia, velnias tikrai egzistuoja. Be to, tu kalbi su juo. Narcizas atsakė.
-Netikiu tavimi. -pareiškė ji ir tada ėmė garsiai juoktis.- Jei tu tikrai esi velnias, kviečiu tave prisėsti židinio žarijose.
Narciso padarė piruetą, atsisėdo ant žarijų ir liko ten nesusidegęs.
-Netikiu tavimi. Tai labai lengva. Jei tai tikrai velnias, jis turi supilti į šį mažą buteliuką ir eiti miegoti. – pasakė mama.
„Tas triukas labai paprastas. -Jis pasakė.
Velnias pasidarė labai mažas, įšoko į butelį ir užmigo. Esperanza užkimšo jį ir uždengė antklode, kuri buvo suvilgyta šventu vandeniu.
Dvi moterys išėjo iš namų, iškasė labai gilų šulinį ir užkasė butelį. Pabudęs velnias pradėjo keiktis, nes nežinojo, kaip ištrūkti iš spąstų. Dėl šios priežasties daugelis žmonių sako, kad Santa Ritos laukuose pasigirsta žmogaus ar tamsos valdovo riksmai.
- Legenda apie zanjón de la zancona
Ši Meksikos legenda pasakoja apie įvykius, tariamai įvykusius Cañadas de Obregón mieste. Šioje vietoje gyveno valstiečiai ir, kadangi nebuvo viešojo apšvietimo, visi prieš sutemus grįžo į savo namus.
Vieną dieną jau buvo dešimta valanda nakties, o Antonio negrįžo iš lauko. Kaimiečiai išgirdo riksmą, po kurio pasigirdo arklio šuolis, vieni pasiliko savo namuose, o kiti išėjo pažiūrėti, kas vyksta.
Triukšmas sklido iš bažnyčios, tad vyrai nuėjo ten. Atvykę jie pamatė, kad Antonio beldžiasi į šventyklos duris ir šaukiasi pagalbos. Kaimynai jį nuramino ir paklausė, kas atsitiko. Ūkininkas atsakė, kad ganydamas karves pasiklydo miške, kad griovyje. Juodai apsirengusi ir labai bauginanti moteris išlindo iš poliaus ir pabėgo.
Kitą dieną miestelio vyrai nuėjo į griovį išsiaiškinti, kas ta moteris. Sukūrė laužą, kuris atėjus nakčiai staiga įsiliepsnojo ir po kelių minučių pasirodė plūduriuojanti būtybė su juodu šydu. Jie labai išsigando, bet drąsus žmogus išdrįso paklausti spektro:
-Kas tu toks ir ko tu nori?
– Aš esu dvasia ir ilgai ieškojau savo šeimos. Bet aš čia ne tam, kad tau trukdyčiau. - pasakė moteris ir išėjo.
Valstiečiai, kiek ramesni, grįžo į savo namus, nes žinojo, kad tai gera dvasia.
Sekite su:
- majų legendos
- Čilės legendos
- Siaubo legendos
- Meksikos legendos
- Argentinos legendos
- japonų legendos
Interaktyvus testas praktikai
Nuorodos
- Cherudi, S. (1975). Folklorinė legenda Argentinoje. Argentinos antropologijos draugijos santykiai, 9, 69-75. Galima įsigyti: SEDICI
- Kortazaras, R. ir Pranciškus, J. (2008). Laukia barbarai: miesto legendos, gandai ir įsivaizdavimai apie smurtą miestuose. Bendravimas ir visuomenė, (9), 59-93. Galima įsigyti: redalyc
- Rozalija, P. ir Rionda, P. (2015). Pastabos konferencijoms: žodinių tradicijų kaip ugdymo strategijos perkainojimas. Vėjo pasakos.
- Vidalas de Batinis, B. IR. (1984). Populiarios Argentinos pasakos ir legendos. VII ir VIII tomai. Argentinos kultūros leidimai.