Nirvanos svarba (budizmas)

Nirvana, daugiau nei vieta, yra būties būsena, kurioje pasiekiamas savęs išsivadavimas, kančios nutraukimas ir gimimo-mirties-reinkarnacijos ratas sulaužomas. Tai momentas, kai būtis nustoja būti ir susijungia į absoliučią visumą.

Buda: kančia ir išsivadavimas

Jaunasis princas Sidharta Gautama, nepaisant gyvenimo tarp prabangos ir malonumų, vieną dieną atranda, kad gyvenimas yra kančia. Jo tėvas padarė neįmanomą, todėl jo sūnus nežinojo tos baisios žmogaus tikrovės. Princo smalsumas pastūmėjo jį tyrinėti, kas yra už rūmų sienų, net negalvojant, kad toks atradimas pakeis jo ir milijonų žmonių gyvenimą. Pirmasis jo atradimas buvo apie kančias, kurias sukėlė bėgantys metai, kai jis pamatė, kaip jo vežimas vos neužvažiavo ant seno, sulinkusio su amžiumi. Antrasis atskleidžia kančių, kurias sukelia liga, kurią patyrė gatvėje gulintis ir spazmiškai nuo skausmo bei karščiavimo judinamas vyras, realybę. Ir galiausiai, trečią kartą pabėgdamas iš rūmų, pirmą kartą matydamas laidotuvių procesiją, jis atranda žmogaus iškvėpimą.

Jaunojo Sidhartos dialogai su savo kučeriu atskleidžia nekaltumą to, kuris beveik 30 m. metų aš tiesiogiai ar netiesiogiai nežinojau senatvės, ligų ir mirties tikrovės. Toli gražu ne rūmuose, princas vėl išeina, tačiau šį kartą susidūrimas su realybe atskleis atsakymą į kančios jam sukeltą kančią.

Vienuolis keiksmažodis parodo taiką, kurią pasiekė tas, kuris paliko viską šiame pasaulyje ir gyvena be jokių ryšių. Ten jis pradės Sidhartos Gautamos paieškas, kurios paskatins jį rasti išeitį iš kančios, pasiekti nirvanos būseną ir tapti Buda (Apšviestuoju). Jo mokymai pasiekia mūsų dienas ir žymi būties išsilaisvinimo maršrutą.

Buda nirvaną apibūdina taip:

Egzistencijos etapai

Esybė gali ne tik reinkarnuotis šioje egzistencijos plotmėje, bet yra apie trisdešimt etapų, kuriuos ji gali pereiti priklausomai nuo karmos. Tam tikru būdu šie etapai gali būti panašūs į daugelio žinomų religijų, ypač teistinių religijų, likusių kosmologijų dangų / rojų arba pragarą / požemį. Budistinėje sampratoje būtų skirtingi pragarai ir skirtingi dangūs, per kuriuos būtybė taip pat gali pereiti. Skirtumas tas, kad, jei daugumoje religijų, kuriose dangus pristatomas kaip idealas, kurį reikia pasiekti, tai budizme Būtų dar vienas etapas pasiekti egzistencijos, o kartu ir kančios, pabaigą ir taip pasiekti norimą būseną nirvana. Tokiu būdu nirvana yra ne paskutinė ir galutinė būties būsena, o jos nebuvimas.

meditacija ir atsiribojimas

Meditacijos praktika pažadins būtybės sąmonę taip, kad ji suvoktų keturių tauriųjų tiesų tikrovę. Palaipsniui būtybė turėtų visiškai atsiriboti, net ir nuo savęs, nes prisirišimas yra laikoma viena iš pagrindinių kančios priežasčių ir didžiausia kliūtis pasiekti būseną nirvana. Prisirišimas prie materialių dalykų, prie žmonių (pvz. skirtingos meilės porai, vaikams, draugams ir kt.), dievybėms ar net saviesiems. Buda, prisirišimas prie vienos iš gerovės stadijų ir pan., gali trukdyti procesui savęs paleidimas.

Skirtingos budizmo srovės siūlo skirtingus būdus praktikuoti meditaciją ir taip nušviesti būties tikrovę bei grandines, kurios trukdo išsilaisvinti. Kai kurios iš šių praktikų yra naudojamos tam tikrose psichologinėse terapijose, pvz., dėmesingumo terapijoje, kurios tikslas yra sutelkti dėmesį jūsų dėmesys čia ir dabar, taigi jūs galite pasiekti visišką suvokimą, kuris padės stebėti tikrovę detaliau ir giliau.