Litografijos ypatybės

Yra pavadintas litografija į įspūdžio tipą, kuris daromas naudojant neigiamą graviūrą, kuri daroma kalkakmenyje.

Jis atsirado XVIII amžiuje ir jo principas grindžiamas vandens atmetimu ant riebalų, dėl kurio ant popieriaus išgraviruotas skystu rašalu užrašytas plotas, o riebalų plotas lieka nepažeistas.

7 litografijos ypatybės:

1. Litografijos kilmė

Jį sukūrė Aloyzas Senefelderis, pažymėdamas, kad vietos, kurias jis pažymėjo tepalu, neatsirado rašant, o sritys, kuriose nebuvo riebalų, ant popieriaus pažymėjo graviūrą.

2. Litografijos menas

Jis buvo laikomas menu, kai jį naudojo Henri de Toulose-Lautrecas, o tai paskatino litografiją kaip meną ir kaip atramą spausdinti.

3.- Difuzija

Litografija buvo tobulesnis ir pagreitintas graviūrų spausdinimo būdas nei tapyba, siekiant serijinio spausdinimo.

4.- Tipai

Litografijose yra įvairių tipų, pirmiausia monochrominių litografijų iš pradžių naudotos, vėliau buvo sukurtos spalvotos litografijos, kurioms reikėjo daugiau išplėtojimas.

Yra fotolitografijos,  kuriuos išgraviravo specializuoti menininkai ir kurie vėliau buvo atspausdinti spausdinimo mašinomis.

5.- Litografijos panaudojimas

Litografijos buvo naudojamos kaip bendravimo vaizduose būdas, paprastas įspūdis, tačiau vėliau jos suformavo dvi pagrindines šakas:

• Menas e
• Spauda.

Art .- Menas susideda iš atviro kelio litografijų, kuriose menininkas atspindėjo savo idėjas ir asmeninius kriterijus, iš esmės jis neturi ribų ir buvo naudojamos skirtingos technikos ir spalvos.

Spausdinimas. Spausdinimo mašina daug naudojo litografiją, kad atvaizduotų knygų viduje esančius vaizdus. Tai buvo paprasčiausias būdas spausdinti scenas knygų viduje kuri ją išpopuliarino kaip knygų lapus ir buvo plačiai naudojama spaustuvėse nuo XIX a. iki spaustuvių pasirodymo modernus.

6.- Forma

Litografo forma ir struktūra reikalavo daug menininko darbo, ypač kai tai buvo susiję litografija spausdinimui, nes reikėjo padaryti atvirkštinį graviravimą, arba nuotraukoje ar paveiksle atkurti nuotrauką ar paveikslą atvirkščiai.

Menininkas turėjo galvoti praktiškai atgal, tarsi rašydamas ant stiklo galo, kad skaitytojai tai matytų dešinėje.

7.- Medžiagos

Nors pradinė litografijos medžiaga buvo akmuo, vėliau ją pakeitė lakštinės arba plastikinės plokštės. Jie turėjo būti išgraviruoti, užrašyti rašalu ir ištaisyti, kad vaizdas būtų teisingas, o kiekvienai litografo spalvai reikėjo naudoti skirtingas plokštes.