Ikikolumbinės literatūros charakteristikos

Ikikolumbinė literatūra nagrinėja kultūros, religijos ir hieroglifų kolekcijas ikikolumbinės Amerikos kultūros, kur jie išreiškė savo jausmus, istorijas, mitologiją ir religija.

Reikėtų paaiškinti, kad tarp ikikolumbiečių literatūros ypatumai, išryškins skirtingus informacijos rodiklius ar taškus, tačiau šia prasme reikia patikslinti Popolis Vuhas ir prie knygų Chilanas Balamas, o ne katalikų misionierių pastangos atvyko su užkariautojais, kurie noriai išvengė visiško šios kultūros, kurią kai kurie ispanai laikė žalinga, sunaikinimo.

Tai reiškia misionierių įsikišimą ir sudarymą, tam tikru mastu prarandant vietinį autentiškumą, bet neprarandant ikikolumbinės vietinės kultūros atstovavimo, nes ji pagrįsta papročiais ir informacija ikikolumbinis.

Ikikolumbinės literatūros charakteristikos:

Šaltiniai.- Tarpkolumbinės literatūros šaltiniais galime laikyti ir kitus:

• Kodeksai
• Tradicinės istorijos
• Knygos
• Archeologiniai radiniai
• Naudojimas, papročiai ir kt.

Šaltiniai yra visa kilmė ir procesai, kurie leido išlaikyti ar atstatyti literatūrą ikikolumbinis visoje Amerikoje, todėl galime kalbėti kultūriškai:

1.- actekų kultūra.- „Codex Borgia“ ir „Borbonicus“, „Codex Xolotl“, eilėraščiai, priskirti saulės akmeniui „Nezahualcoyotl“.

„Codex borgia“ („Codex Yoalli Ehcatl“). - Tai yra pagaminta iš raugintos odos ir išreiškia vietinių raštų tipą, ir buvo pervadinta į Yoalli Ehcatl, ir net šiandien abejojama, kad ji yra Nahuatl kilmės.

Kalbama apie būrimo simbolius, skaitant daugiausia iš dešinės į kairę, nors ši dalis skaitoma iš kairės į dešinę.

Xolotl.- Tai yra kodeksas, kuris kalba apie dievą, kuris turėjo daug personifikacijų, sugebėjo tranzuoti požemiuose ir yra žinoma, kad jis buvo dievas, pabėgęs nuo mirties.

Nezahualcóyotl (alkanas kojotas).- Tai buvo valdovas ir poetas, kuriam priskiriama gerai žinomų eilėraščių serija. Jis gimė ir mirė prieš atvykstant ispanams.

Saulės akmuo (actekų kalendorius) .- Tai yra saugiklis, kuriame buvo išreikštos actekų kosmogoninės teorijos ir kuriame pademonstruotas actekų pasiektas tikslumas ir kalbos.

2.- majų kultūra.- Šioje kultūroje atsirado tai, ką jie vadino draudžiamais tekstais. Šioje kultūroje galima paminėti šiuos šaltinius:

• Sololos memorialas („Cakchiqueles“ metraščiai).- Tai dokumentas, parašytas kalba, vadinama kaqcchikel, kuriame pasakojama apie dalį mitologijos, užkariavimų ir paveldėjimų iki pat ispanų atvykimo.
• Čilamas Balamas.- Tai parašyta čiabuvių, kurie, turėdami aiškią įtaką užkariautojams, rinko informaciją laikoma kilusia iš žodžiu perduodamų tradicijų, kurios buvo parašytos, bet jau paveiktos misionierių evangelizatoriai.
• Popolis Vuhas.- Ši knyga yra pasakojimų rinkinys, išreiškiantis situacijas ir reiškinius, įvykusius majų skyriuje dabartinėje Čiapas valstybėje ir šalyje iš Gvatemalos (manoma, kad tokia egzistavo Quiché mieste), sakoma, kad šį dokumentą parašė jau išsilavinęs čiabuvis, tačiau yra žinoma, kad jis jau turi įtakos Iš misionierių ir kunigų, kurie paliko savo įsikišimą, kai kurie čiabuviai reikalauja, kad ši knyga būtų visiškai vietinis.
• Robinalas Achi (panašus į teatrą)

3.- Inkų kultūra .- Šioje kultūroje taip pat yra duomenų, įsikišus misionieriams, kurie įvykoOllantay”.

• Ollantay (drama kastiliečių kalba, parašyta po s. XVI) .- Yra žinoma, kad šis tekstas rašomas įsikišus kunigui, tačiau manoma, kad jis parašytas remiantis žodžiu perduodama populiariąja kultūra ir pritaikytas teatrui.
• Uska Paukar. - Šį tekstą aiškiai parašė metraštininkai ir kunigai, tačiau žinoma, kad jis turi informacijos tiesiogiai susiję su Kusko Peru precedentais, šie tekstai buvo paskelbti iki amžius XVIII.
• Atahualpos tragedija dėl jo pabaigos. - Tai pasakojimas apie paskutinį inkų valdovą, kurį užkariautojai įvykdė sudėtingas sąmokslas apie lobius ir auksą, paneigtas Ispanijos karūnai, kurį baigė įvykdyti klubas.

Kultūra. - Ši kultūra visiškai išreiškia vietinių kultūrų kultūrą ir daugelį papročių, egzistavusių prieš, per ir po jų atvykimo. ispanai, kuriems visiškai padeda kai kurie misionieriai, kurie, priešingai nei dauguma misionierių, manė, kad patogu išlaikyti šio kultūra.

Tai rodo jų jausmus ir tradicijas, didžiąja dalimi išreiškiant karišką ir itin religingą poelgį, kai jie atliko apeigas sudėtinga, ji taip pat parodo vietinių kultūrą moksluose, ypač astronominius, nes saulės akmuo išreiškia prognozes labai tikslus.

Skaičius. Jie sugebėjo pasiekti skaičiaus nulis teoriją, jie suformulavo savo sąskaitų vykdymo būdus ir turėjo kompiuterines sistemas.

Stipendija.- Veikė specializuotos mokyklos, skirtos kiekvieno tipo žmonėms, turtingiems žmonėms, vargingiems žmonėms, moterims ar vyrams.

Poezija. - Nors vietinėje kultūroje nebuvo romano ar kitų žanrų, poezija egzistavo ir buvo labai išvystyta, tiesiogiai rašyti nedaug, tačiau žodine tradicija ir graviravimu kodekuose bei paminkluose kai kurie sugebėjo išsiskirti iš įvairių autorių, tarp kurių išsiskiria Nezahualcóyotl.