Sąvoka apibrėžime ABC

Priebalsis yra kalba burnos ertmė, atsirandanti uždarius ar susiaurėjus balso takui, kai atvedami ar kontaktuojami su Bendras sukeliantis girdimą turbulenciją. Kitaip tariant, priebalsis yra rūšis dainų žodžiai abėcėlės.

Žodis priebalsis lotynų kalba reiškia „skambėti kartu“ ir susijęs su mintimi, kurios savyje neturi priebalsių. skambėti patys, tačiau visada turi būti vienas ar keli balsiai - kitos raidės prasmė. Tai tiksliau vyksta ispanų kalba, nes kitose kalbose yra žodžių, kuriems trūksta balsių.

Ispanų kalbos priebalsiai yra: B, C, D, F, G, H, J, K, L, M, N, Ñ, P, Q, R, S, T, V, W, X, Y ir Z.

Kiekvienam priebalsiui būdinga bruožai skiriamoji, apibrėžianti ją kaip tokią ir būdinga kiekvienai pasaulio kalbai. Jie yra: artikuliacijos būdas ( kriterijus yra pagal tai, kaip srovė oro), artikuliacijos tašką (atsižvelgiant į vietą burnos trakte, kur atsiranda oro obstrukcija), fonavimo būdą (kaip balso stygos vibruoja), VOT (arba „balso pradžios laikas“, tai yra, vėlavimo laikas), traukos mechanizmas, ilgis ir jėga artikuliacija.

Priebalsių tarime yra įvairių rūšių artikuliacijos, kurios gali būti: labialinės (bilabialinės, lūpų-veliarinės, labio-alveolinis arba labiodentalinis), vainikinis (linguolabialinis, interdentalinis, dantų, alveolinis, viršūninis, laminarinis, postalveolinis, alveolo-palatalinis, retrofleksas), nugaros (palatalinis, lūpų-palatalinis, veliarinis, uvularinis, uvularinis-epiglotalinis), radikalas (ryklės, antgerklio-ryklės, epiglotalo) ir žandikaulis.

Dėl priebalsių derinimo su balsiais kiekvienas žodis yra nuo paprasčiausio iki sudėtingiausio, taigi pastatas sakinių.