Sąvoka apibrėžime ABC

Apskritai ir plačiau lygiavimas mūsų kalba bus vadinamas teismo praradimu, beprotybe, į kurią patenka žmogus, kuris ką tik prarado savo protinius sugebėjimus. Tuo tarpu asmuo, atsidūręs šioje konkrečioje situacijoje, vadinamas atstumtu.

Teismo praradimas ar beprotybė

Kai kažkas yra susvetimėjęs, jis jaučiasi svetimas sau ir savo tikrovei, sukūręs paralelę ir įsivaizduojamas, kuris gyvena taip, lyg būtų tikras, bet akivaizdu, kad taip nėra, ir tai gali suvokti tik aplinka nenormali situacija.

Psichiatrija susvetimėjimo sąvoką vartoja kaip bepročio sinonimą ir yra viena iš medicinos disciplinų, kuri ypač susijusi su gydymu ir diagnozuoti šiuos atvejus, kurie kai kuriose situacijose gali būti labai sunkūs ir kuriems reikės specialaus gydymo įveikti.

Reiškinys, kai asmenybė yra slopinama ir tampa kitų valdoma

Kita vertus, susvetimėjimas, dar vadinamas susvetimėjimu, pasirodo, yra tas reiškinys, iš kurio asmenybė individas, tai yra, jis atimamas, kontroliuojant ir atšaukiant savo laisvą valią nuo to momento paversti jį asmeniu, priklausomu nuo jį atstumiančio asmens, ar tai būtų kitas asmuo, organizacija ar vyriausybė, interesai alternatyvos

.

Tuo tarpu susvetimėjimas nėra įgimtas reiškinys, tai yra, jis gimsta ne kartu su juo, o jį organizuoja kitas arba tas pats asmuo, kuris yra atstumtas nuo psichologinių mechanizmų.

Susvetimėjimo rūšys: individualus ir socialinis

Galima atskirti du susvetimėjimo tipus, atsižvelgiant į jų pasireiškimo lygį: individualus ar socialinis.

Pirmojo atveju tai yra a psichinis susvetimėjimas kuriam paprastai būdinga individualios asmenybės niekinimas; samprotavimai išlieka painiava, yra nenuoseklumas pagalvojo, atsiranda haliucinaciniai simptomai.

Žmogus, išgyvenantis šią būseną, yra mokomas, arba jei to nepavyksta, jis moko savęs pasąmonė nuo tyčinio liguisto proceso, kurio metu jis tiki tam tikromis situacijomis. Tarp sunkiausių tokio tipo atvejų tai gali sukelti visišką socialinių santykių nebuvimą ir žalingą bei labai agresyvų elgesį tiek sau, tiek aplinkai.

Jo pusėje - socialinis susvetimėjimas yra glaudžiai susijęs su socialine manipuliacija, manipuliavimu politika, priespauda ir kultūrinis niekinimas. Tokiu atveju individas ar bendruomenė transformuojasi sąžinė tokiu būdu, kad tai prieštarautų tam, ko iš jų paprastai tikimasi.

Tuo tarpu yra keturi gerai apibrėžti socialinio susvetimėjimo tipai: religinis (Atsisakymas tam tikros dogmos išlieka, tai, žinoma, sužlugdys individualų vystymąsi), politika (vyriausybės priespauda ir viešpatavimas leidžiamas tylint), ekonomiškas (jame dominuoja tiek žiniasklaida, tiek produktai, kuriuos gamina pats asmuo) ir vartotojiškas (mes esame vergai to, kas reklama, tai yra, mes perkame tik tai, ką jis mums sako, iš pradžių racionaliai neįvertindami naudingumo ar poreikio, kurį turime atitinkamam produktui. Laimė įvyksta tik vartojant produktą, kurį mums rodo reklama, o ne naudą, kurią ji mums gali suteikti).

Socialinis susvetimėjimas ir pramoninės revoliucijos įtaka

Už Pramonės revoliucija XVIII amžiuje įvykę socialiniai pokyčiai ir bumas buržuazija Tais laikais, tokioje socialinių modifikacijų rėmuose, socialinio susvetimėjimo sąvoka atsiranda aukščiau paminėtomis sąlygomis.

Žmogus vėl jaučiasi atstumtas ne dėl monarchinio absoliutizmo, ribojančio jo laisves, bet dėl ​​darbdavių ir bendraamžių, kurie juo piktnaudžiauja.

Pavyzdžiui, proletariatas jausis svetimas dėl spaudimo, kurį patiria kapitalistas, kuriam jis turi patikti savo darbu, kad maksimaliai padidintų savo pelną.

Jie turi dirbti dažnai priverstinį ir sunkų darbą, kuris jiems nemoka jokių išmokų, išskyrus priešingai juos izoliuoja ir nuskurdina, o kitoje pusėje jų viršininkai praturtėja jų sąskaita.
Apytiksliai tai yra komunizmas ir prieš tai jis nenuilstamai kovojo.

Marxas tuo tvirtino kapitalizmas tai pavertė žmogų daiktu, daiktu, kuris visada priklauso nuo rinkos dėsnių. Asmuo yra tik prekė, kuri pasitarnauja teikdama naudą ir bus išmesta, kai jos atitinkamai negamins.

Susvetimėjimo temos