Mokslo medis

Žinių medis (fragmentai) Pío Baroja
Visa Ispanija ir ypač Madridas gyveno absurdiško optimizmo aplinkoje. Viskas ispaniškai buvo geriausia. Šis natūralus polinkis meluoti, skurdžios šalies iliuzija, kuri izoliuojasi, prisidėjo prie sąstingio, idėjų fosilinimo. Ta nejudrumo, melo atmosfera atsispindėjo kėdėse. Andrésas Hurtado tai galėjo patvirtinti pradėjęs studijuoti mediciną. Parengiamųjų metų mokytojai buvo labai seni; buvo tokių, kurie aiškino beveik penkiasdešimt metų. Be jokios abejonės, jie nebuvo išleisti į pensiją dėl savo įtakos ir dėl tos užuojautos ir pagarbos, kurios Ispanijoje visada buvo nenaudingiems.

Mokslinė diktatūra, kuria Andrés ketino pasinaudoti, nebuvo pripažinta namuose. Daug kartų ji liepė kambarinę nušlavusiai kambarinei palikti atvirus langus, kad įeitų saulė; bet tarnaitė jam nepakluso.
- Kodėl tu uždarai kambarį? Ji kartą jo paklausė. Noriu, kad jis būtų atviras. Ei tu?
Tarnaitė vos mokėjo ispanų kalbą ir po sumišusio pokalbio atsakė, kad uždarė kambarį, kad saulė nepatektų.

- Jei noriu būtent to, - pasakė jam Andresas. Ar girdėjote apie mikrobus?
- Aš, ne, sere.
- Ar negirdėjai, kad yra mikrobų... kažkokių gyvų būtybių, esančių ore, sukeliančių ligas?
- Gyvi daiktai ore? Tai bus musės.
-Taip; jie yra kaip musės, bet jie nėra musės.
-Ne; Na, aš jų nemačiau.
—Ne, jei jie nemato vienas kito; bet jie egzistuoja. Tie gyvieji daiktai yra ore, dulkėse, ant baldų... ir tie gyvieji, kurie yra blogi,
mirti su šviesa... Ar supratai? - Taip, taip, sere.
„Štai kodėl jūs turite palikti atidarytus langus... kad saulė patektų.
Iš tikrųjų; kitą dieną langai buvo uždaryti, o senolė tarė kitiems, kad Señorito buvo išprotėjęs, nes sakė, kad ore buvo keletas nematytų musių ir kad jis juos nužudė Saulė.

Per kelias dienas po atvykimo į Madridą Andrésas sulaukė nemalonios staigmenos, kad JAV bus paskelbtas karas. Vyko riaušės, demonstracijos gatvėse, patriotiška muzika... Visur buvo kalbama apie nieką, tik apie sėkmės ar nesėkmės galimybę. Hurtado tėvas tikėjo ispanų pergale; bet be vargo pergalę; jankiai, kurie visi buvo lašinių pardavėjai, pamatę pirmuosius ispanų kareivius, jie padėjo ginklus ir bėgo... Laikraščiuose buvo sakoma ne kas kita, o nesąmonė ir bravūra... Andrésas pasipiktino žmonių abejingumu išgirdus naujienas (pralaimėjimą). Bent jau jis tikėjo, kad ispanas, nemokantis mokslo ir civilizacijos, yra išaukštintas patriotas ir jis nustatė, kad jis ne; Po dviejų mažų Ispanijos būrių katastrofos Kuboje ir Filipinuose visi taip ramiai eidavo į teatrą ir bulius; tos demonstracijos ir riksmai buvo putos, šiaudų dūmai, nieko.