Sąvoka apibrėžime ABC

Fizika yra faktinis mokslas, tiriantis pagrindines gamtos tvarkos tiesas. Kadangi tema tokia plati, Fizika apima daugybę centrinių teorijų, kurios priskiriamos skirtingoms ribotoms sritims: pirmiausia mes turime klasikinė mechanika, kuriame nagrinėjami kūnai makroskopiniu mastu, taip pat judesiai mažesniu nei šviesos greičiu; Reliatyvumo teorija, kuri orientuota į erdvės ir laiko tyrimą santykinai; termodinamika, kuris pagrįstas šilumos, kaip formos, tyrimu Energija; elektromagnetizmas, kuriame tiriamos įkrautos elektros Y magnetizmas; kinetika, tirianti kūnus judėjimas; ir, galiausiai, Kvantinė mechanika, kuris tiria tiek atominę, tiek subatominę sistemas, taip pat elektromagnetinę spinduliuotę.

Tada fizika yra mokslas, tiriantis kūnus, kad ir kokia būtų jų būklė (skysti, dujiniai ar kieti) kitų kūnų ir jame galinčių atsirasti procesų (judesių, deformacijų, pritaikymo) atžvilgiu nuo jėga, tarp kitų). Fizika, kaip ir matematika, yra tikslusis mokslas, nes prieš atliekant operaciją bus tikimasi vieno rezultato. Fizinės operacijos rezultatas negali būti daugiau nei vienas. Dėl šios priežasties fizikoje naudojami indukciniai metodai, nes tokios operacijos atsispindės tokiame rezultate (tame, o ne kitame).

Pirmųjų apmąstymų, susijusių su tuo, kas šiandien vadinama fizika, reikia ieškoti senovėje. Jau pirmaisiais mūsų eros metais Ptolemėjus parašė astronominį traktatą, pavadintą Almogesto kuriame jis teigia, kad žemė yra visatos centras ir aplink ją sukasi žvaigždės. Be trumparegystės, kurią galima jai priskirti, tiesa yra ta kurį laiką turėjo svarbią įtaką, kol Kopernikas paskelbė savo heliocentrinę teoriją, kurią vėliau patvirtino Galileo Galilei patirtis. Prie šių indėlių dar reikia pridėti Keplerio ir Brahe'o indėlį apie planetų judėjimą. Nepaisant to būtent Niutonas savo darbe nustatė nepaprastai svarbius įstatymus Philosophiae Naturalis Principia matematika. Vėlesni svarbūs momentai įvyko XVIII a. Suformulavus termodinamiką, XIX a. - su elektromagnetizmu ir, galiausiai, XX amžiuje, su Alberto Einšteino pristatyta reliatyvumo teorija ir jo bei Plancko sukurta kvantine teorija ir Bohr.

Fizika naudojama kitose srityse, tokiose kaip automobilių mechanika, elektromechanika, gaminanti pramonė elektros prietaisai, įvairios inžinerijos (branduolinės, agronominės, maisto technologijos, elektronikos, tarp jų) kiti). Žinoma, šiose studijų srityse teorijos yra daug konkretesnės nei tie pagrindiniai fizikos turiniai, kuriuos turėjome tuo metu mokykloje vidurinė mokykla.

Dabartinis fizikos uždavinys yra sukurti teoriją, integruojančią visus jau minėtus. Šiuo metu sukurta daugybė virvelių teorijos lūkesčių, nors mokslo bendruomenė vis dar turi nueiti ilgą kelią kaip vienijančią teoriją.

Fizika yra viena iš disciplinų, kuri kiekvienais metais turi Nobelio premiją, ir šia prasme ji vainikuojama kaip nugalėtojas tas (ar tie) mokslo tyrinėtojai, kurie naujoves kuria savo atradimais ar teorijomis Vanguardas iš drausmė. Šie atradimai ar naujovės numato tam tikros srities tobulinimą ar pažangą, kuri leis optimizuoti pramonės ar gamybos procesus.