Sąvoka apibrėžime ABC
Įvairios / / July 04, 2021
Autorius Cecilia Bembibre, sausio mėn. 2014
Brandinimas yra žinomas kaip procesas, kurio metu bet kuri gyva būtybė auga ir vystosi, kol pasiekia piką pilnatvę. Brandinimas yra procesas, nes jis nevyksta vieną akimirką į kitą, o vyksta atskleidus tam tikrus įvykius ir elementus. Kai kuriais atvejais brendimas gali trukti trumpai (kaip, pavyzdžiui, kai kuriuose vabzdžiuose), o kitoms gyvoms būtybėms tai gali trukti metus (kaip, pavyzdžiui, žmonėms).
Galime sakyti, kad visos gyvos būtybės išgyvena brendimo procesą, dėl kurio jos išeina iš savo trapiausios ir pažeidžiamiausios stadijos tapti visiškai ir visiškai išsivysčiusiomis būtybėmis, kurios galėtų apsiginti ir palikti palikuonis, kad išlaikytų rūšių. Žmonių brendimas yra labai sudėtingas procesas, nes jis apima ne tik sampratas ir problemas fizinis ar biologinis, bet ir socialinis bei kultūrinis, kurie daro didelę įtaką individo eigai formuodamas jo asmenybė ir tapatybė.
Kai kalbame apie žmogaus brendimą, specialistai pažymėjo skirtingas stadijas. Pirmasis yra
vaikyste (taip pat šiandien suskirstyta į kelias vaikystes), kurioje vaikai vaikai jie yra be gynybos, trapūs ir jiems išgyventi turi padėti suaugusieji. Vaikyste laikoma iki 10 metų, tuo metu vaikas patenka į brendimo ir priešpaauglystės stadiją. Šiuo metu jie pradeda plėtoti tam tikrą autonomiją ir siekia suabejoti aplinkiniu pasauliu. Paauglystė yra bene paskutinė brendimo dalis, kai individas baigia formuoti savo tapatybę, savo interesus ir susiduria su baimėmis, nesaugumu ir kt. kad pagaliau įžengtų į pilnametystę.Tačiau tai klasifikacija etapais tai labai nelanksti ir šiandien žmonių visuomenė jiems pateikia daugybę variantų. Šia prasme yra visuomenių, kuriose vaikas laikomas suaugusiuoju po 10 metų, ir kitose, kuriose rodo jaunimas bruožai nebrandumo ir paauglystės net po 25 metų. Tai reiškia esminius brendimo idėjos pokyčius, todėl kiekvienu atveju reikia kruopščiai išanalizuoti pačią koncepciją.
Brandinamos temos