30 Prosopopėjos pavyzdžiai
Įvairios / / July 04, 2021
Prosopopėja
The prosopopėja arba personifikacija Tai literatūrinė figūra, susidedanti iš žmogaus savybių ar sugebėjimų (tokių kaip mąstymas, samprotavimas ar kalbėjimas) priskyrimo negyviems dalykams. Pavyzdžiui: Vėjas nenumaldomai sušnibždėjo.
Terminas „prosopopeia“ yra kilęs iš graikų ir yra susijęs su šiuo terminu prossopon, kas reiškia „kas eina priešais veidą“, tai yra „kaukė“. Tam tikra prasme prosopopėja suteikia gyvybės objektams, kurie jo neturi.
Prozopopijos charakteristikos
Propropėja yra logiška literatūrinė figūra, tai yra, ji susijusi su loginiais ryšiais tarp idėjų tekste, o ne su dikcija. Tai nėra ir tropas, kaip metafora, nes tropuose tikrasis kažko pavadinimas pakeičiamas kitu žodžiu.
Propropėja yra dažnai naudojama pasakėčios ir vaikų istorijas, galbūt todėl, kad manoma, kad vaikams reikia nuorodų, kurios priartintų juos prie žmonių pasaulio, priartintų ir labiau pažintų. Bet kokiu atveju, prosopopėjos taip pat pasirodo suaugusiesiems skirtose istorijose ir apskritai poezijoje.
Prosopopėjos pavyzdžiai
- Senajame garderobe užmirštas bandoneonas verkia.
- Vėjas nenumaldomai riaumojo dieną ir naktį.
- Rytas žiovavo ir apsivilko mėlynas šlepetes.
- „Ką veikėte, kai buvo šiltas ir gražus oras?“ - paklausė skruzdė.
- - Jis laisvai dainavo naktį ir dieną, - atsakė nerūpestinga cikadė.
- Blyksteli šviesoforas, žmonės laukia susigrūdę, kad galėtų kirsti.
- Ugnies muselės parodys mums kelią.
- Senasis gluosnis dejuoja iš liūdesio, vaikai jo žaidžia nebe jo pavėsyje.
- Antis pasakė: "Kokį gyvūną dangus padovanojo tiek daug dovanų, kad jei pavargstu maudytis, jei noriu, skrendu?"
- Laikrodis jam nurodė laiką ir jis nubėgo į darbą.
- Ugnis pasilenkė, kol ji buvo tik šmaikštus pilkas puodelis.
- - Aš tikiu, kad galėsiu laimėti jums lenktynes, - tarė vėžlys kiškiui.
- Audra nenuslūgo iki išnaktų.
- „Aš?“ - apstulbęs atsakė kiškis.
- Fotelis kviečia mus atsisėsti.
- Lova šaukiasi, kad pabustume.
- Paskutinis miesto lokomotyvas pasirodė skubėdamas rūkantis.
- Ir tada vilkas atsakė: „Gerai! Na, pūsiu, pūsiu ir pūsiu, ir nugriausiu tavo namus “.
- Už kampo jo laukia mirtis, jis tai jau gerai žinojo.
- Automobilis puikiai žino kelią.
- Ir pasakė kiškis, ar nori paleisti lenktynes?
- Fontanas aikštėje manęs klausosi atsistatydinęs, paskutinė moneta, kurią mesiu, ir aš jos dar kartą klausiu.
- Aikštėje esantis suolas pasiilgsta manęs, kai nevažiuoju.
- Žvaigždės drebėjo iš baimės, net mėnulis išsigandęs pasislėpė po ūžimo.
- Vėliava buvo apdulkėjusi, vėl laiminga, prieš visų tų spragėsių dėmesingą žvilgsnį.
- Debesys bėga maratoną, kai mes juos stebime lėktuvo lange.
- Netrukus pasigirdo ilgas rudens smuikų verkšlenimas.
- Mano rašiklis puikiai apibūdina viską, kas eina per mano galvą.
- Ramunės plepėjo, gvazdikai bandė dainuoti kartu, tačiau jų niekas negirdėjo.
- Senas geležinis hamakas skundžiasi ir skundžiasi, naujoji čiuožykla išdidžiai šviečia ir jos nepaiso.
Kitos kalbos figūros:
Prosopopėja | Grynos metaforos |
Analogijos | Metonimija |
Antitezė | Oksimoronas |
Antonomazija | Augantys žodžiai |
Elipsė | Lygiagretumas |
Perdėjimas | Asmeninimas |
Gradavimas | Polisyndetonas |
Hiperbolė | Panašus ar palyginimas |
Sensorinis vaizdavimas | Sinestezija |
Metaforos | Užuomina |