Metalinių oksidų pavyzdys

Metalo oksidai yra cheminiai junginiai, sudaryti iš metalo ir elemento deguonies. Jie gali susiformuoti, kai aplinkos oras patenka į paviršių metalinis. Ši reakcija yra lengvesnė, kai metalas turi sąlytis su vandeniu. Vanduo, dar vadinamas „universaliu tirpikliu“, gali atskirti išorines metalines daleles ir jos oksiduojasi.

Toks metalas kaip geležis naudojamas kietoms konstrukcijoms formuoti. Kai pradeda formuotis jo rūdys, sakoma, kad jam taikoma a oksidacijos reakcija. Jo oksidas yra rausvai oranžiniai milteliai, kurie nebebus naudojami medžiagos stabilumui ir tvirtumui suteikti. Vadinamas reiškinys, kai medžiaga oksidacijos reakcijos metu pablogėja ir praranda naudingumą korozija.

Metalo oksidų formulės

Visų pirma, rašyti viso metalo oksido formulė pirmiausia dedamas metalinis simbolis, o tada deguonies simbolis. Gaunasi dėmesys valencijoms, tiek metalą, tiek deguonį. Šie Yra keičiamasi ir jie įdėjo kaip prenumeratos priešybių.

Pavyzdžiui:

• Cinko (Zn) valentingumas yra +2. Deguonis (O) turi valentą -2. Parašomas metalo simbolis ir deguonies simbolis: Zn-O. Du valentų skaičiai keičiami. Zn paliko
  instagram story viewer
  ₂ARBA₂. Kadangi valentai yra vienodi, formulę galima palikti be skaičių: ZnO.
• Aliuminio (Al) valentingumas yra +3. Deguonis (O) turi valentą -2. Parašomas metalo ir deguonies simbolis: Al-O. Du valentų skaičiai keičiami. Jis lieka₂ARBA₃.
• Vienas iš chromo (Cr) valentų yra +3. Deguonis (O) turi valentą -2. Parašomas metalo ir deguonies simbolis: Cr-O. Du valentų skaičiai keičiami. Cr lieka₂ARBA₃.

Metalo oksidų nomenklatūra

Metalo oksidus lengva pavadinti; tai priklauso tik nuo valentų ar oksidacijos būsenų, kurias tvarko metaliniai atomai. Todėl nomenklatūros tipai skirstomi į tris skirtingus:

• Vienvalentiai metalų oksidai
• Metalo oksidai su dviem valentais
• Metalo oksidai su įvairiomis valentomis

Vienvalentiai metalų oksidai

Kai metalas apdoroja tik vieną valentą, pvz., Šarminius metalus, šarminius žemės metalus ir kitus, jo oksidų pavadinimams naudojamas tik šis formatas:

+ Metalo rūdys

Pavyzdžiui:

• Cinkas susitvarko su valencija +2. Jo oksidas, ZnO, pavadintas: Cinko oksidas.
• Natris tvarko valentą +1. Jo oksidas Na₂Arba jis pavadintas: Natrio oksidas.
• Kalis tvarko valentą +1. Jo oksidas K₂Arba jis pavadintas: Kalio oksidas.
• Magnis susitvarko su valencija +2. Jo oksidas MgO pavadintas: magnio oksidas.
• Aliuminis valdo valentingumą +3. Jo oksidas Al₂ARBA₃ yra pavadintas: aliuminio oksidas.

Metalo oksidai su dviem valentais

Kai metalas tvarko du valentus, gali būti naudojamos priesagos „meškos“, skirtos apatinei valentai, ir „ico“, jei reikia didesnio valentingumo. Laikomasi šių formatų:

Oksidas + metalas - „lokys“

Oksidas + metalas - „ico“

Pavyzdžiui:

• Geležis valdo du valentus: +2 ir +3. Pirmasis jūsų oksidas FeO (arba Fe₂ARBA₂) įvardijamas Geležies oksidas. Jo pagrindinis oksidas Fe₂ARBA₃ yra pavadintas Geležies oksidas.
• Merkurijus valdo du valentus: +1 ir +2. Pirmasis jūsų oksidas Hg₂Arba jis pavadintas Gyvsidabrio oksidas. Jo pagrindinis oksidas HgO (arba Hg₂ARBA₂) įvardijamas Gyvsidabrio oksidas.
• Kobaltas tvarko du valentus: +2 ir +3. Pirmasis jo oksidas CoO (arba Co₂ARBA₂) įvardijamas Kobalto oksidas. Jo pagrindinis oksidas Co₂ARBA₃ yra pavadintas Kobalto oksidas.

Metalo oksidai su įvairiomis valentomis

Kai metalas tvarko keletą valentų, prie žodžio „oksidas“ pridedamas skaitinis priešdėlis, pvz., „Di“ (du), „tri“ (trys), „tetra“ (keturi), „penta“ (penki). Naudojamas šis formatas:

(priešdėlis) -Metalas + oksidas

Pavyzdžiui:

• Manganas tvarko įvairius valentus. Kai jis prisijungia prie deguonies, susidaro formulė MnO₂ (tai yra Mn₂ARBA₄ supaprastinta), jis vadinamas Mangano dioksidas.
• Vanadis tvarko įvairius valentus. Kai jis prisijungia prie deguonies, susidaro formulė V₂ARBA₅, Tai vadinama Vanadžio pentoksidas.
• Chromas yra vienas iš elementų, su kuriais susiduria dauguma valentų. Kai jis prisijungia prie deguonies, susidaro formulė CrO₃ (kuris yra Kr₂ARBA₆ supaprastinta), jis vadinamas Chromo trioksidas.

Metalo oksidų pavyzdžiai

• Ličio oksidas (Li₂ARBA)
• Natrio oksidas (Na₂ARBA)
• Kalio oksidas (K₂ARBA)
• Rubidžio oksidas (Rb₂ARBA)
• Cezio oksidas (Cs₂ARBA)
• Magnio oksidas (MgO)
• Kalcio oksidas (CaO)
• Stroncio oksidas (SrO)
• Bario oksidas (BaO)
• Geležies oksidas (FeO)
• Geležies oksidas (Fe₂ARBA₃)
• Cinko oksidas (ZnO)
• Mangano dioksidas (MnO₂)
• Kadmio oksidas (CdO)
• Gyvsidabrio oksidas (Hg₂ARBA)
• Gyvsidabrio oksidas (HgO)
• Vario oksidas (kub₂ARBA)
• Vario oksidas (CuO)
• Sidabro oksidas (Ag₂ARBA)
• Nikelio oksidas (NiO)
• Paladžio oksidas (PdO)
• Platinos oksidas (Pt₂ARBA₄)
• Vanadžio pentoksidas (V.₂ARBA₅)
• Kobalto oksidas (CoO)
• Kobalto oksidas (Co₂ARBA₃)
• Osmio tetraoksidas (OsO₄)
• Dichromo trioksidas (Cr₂ARBA₃)
• Chromo trioksidas (CrO₃)
• Volframo oksidas (WO₃)
• Titano dioksidas (TiO₂)