Sąvoka apibrėžime ABC
Įvairios / / July 04, 2021
Autorius Cecilia Bembibre, rugsėjo mėn. 2009
Džiunglės yra viena iš biomas lengviau atpažinti planetoje dėl gausios augalijos, neįtikėtinos floros įvairovės ir fauna, esant atogrąžų temperatūroms ir labai aukštai gamyba deguonies, kuris bendradarbiauja su atmosferos gryninimu. Daugeliu atvejų džiunglės pasižymi dideliu drėgmės lygiu, kurį lemia gausūs krituliai ir vandens telkiniai. Vanduo kurie kerta skirtingas antžemines erdves. Šiandien išsaugoti tropinius miškus (daugiausia Amazonės miškus) yra labai svarbu oras apie gaublys ir deguonies lygis atmosferoje.
Originalas iš lotynų kalbos (silva arba silua), džiunglių terminas yra susijęs su laukinės valstybės sąvoka. Todėl džiunglės savo vardą gauna iš savo gamtos sąlygų: praktiškai nekaltos ir nepakeistos žmogaus buvimo. Džiunglėms pirmiausia būdingi tankūs ir aukšti medžiai, kurių tipas skiriasi atsižvelgiant į planetos regionus, apie kuriuos kalbama. Tuo pačiu metu pagrindinis džiunglių elementas yra jų pakilimas biologinė įvairovė ar floros ir faunos įvairovė. Tai reiškia, kad toje pačioje erdvėje galite rasti tūkstančius augalų ir gyvūnų rūšių, kurių beveik nėra kituose biomuose.
Apskritai džiunglės yra būdingos tropiniam ir subtropiniam klimatui, kai temperatūra (nuo 27 ° iki 29 ° C), drėgmė (didelė) ir krituliai (nuo 1500 iki 2000 mm per metus) yra ypatingi ir aiškiai atskiriami nuo likusios ekosistemos planetariumai. Atogrąžų miškai yra bene vienas iš gausiausių ir tankiausių planetos biomų, glaudžiai susijęs su deguonies gamyba ir vartojimas anglies dvideginio, kuriam jie yra būtini norint išlaikyti sąlygas, tinkamas gyvų būtybių pragyvenimui Žemės planetoje. Tačiau vienas skurdžiausių džiunglių elementų yra aš dažniausiai: tai yra prasta, rūgštus ir nėra labai gilus.
Nors drėgni (arba skėtiniai) miškai yra labiausiai paplitę ir gausūs planetoje, yra ir sausų miškų (arba trofiliniai), kuriems būdingas mažesnis kritulių kiekis, mažiau gausi augmenija ir ilgas sezonas sausas.
Džiunglių temos