Dadaizmo eilėraščių pavyzdžiai

Kaip ir kiti meniniai avangardistai, jis suabejojo ​​viskuo, kas nustatyta: kultūros tradicija, jos institucijos, jų normos, grožio samprata, formatai, kodai ir ribos meninės disciplinos. Štai kodėl dadaizmas buvo laikomas „antimeno“ forma dėl savo opozicijos ir nusistovėjusių nusistatymo dvasios, ypač buržuazinės visuomenės vertybių atžvilgiu.

Dadaizmas išplito į literatūros, skulptūros, tapybos ir net muzikos sritis, bet taip pat į ideologinę sferą: tai buvo gyvenimo būdas, kuris buvo pasiūlytas prieštarauti vertybėms priimtas.

Poezijoje jis turėjo puikių eksponentų. Tarp ryškiausių Dada judėjimo poetų galima paminėti Hugo Ballą, Tristaną Tzarą, Jeaną Arpą, Francisą Picabia, Wielandą Herzfeldą, Emmy Hennings, Louisą Aragoną ir kt.

Dadaizmo ypatumai poezijoje

Dadaistų eilėraščių pavyzdžiai

Tristano Tzaros „Laukinis vanduo“.
Aldo Pellegrini vertimas

alkani akies dantys
suodingas šilkas
atviras lietui
visus metus
plikas vanduo
temdo prakaitą nuo nakties kaktos
akis uždara trikampyje
trikampis palaiko kitą trikampį

akis sumažintu greičiu
kramto miego fragmentus
kramto saulės dantis dantis apkrautas miego

tvarkingas triukšmas švytėjimo periferijoje
yra angelas
kuri tarnauja kaip dainos saugumo užraktas
pypkė, kuri rūkoma rūkymo skyriuje
jo kūne riksmai filtruojami per nervus
kurie veda lietų ir jo piešinius
moterų jį nešioja kaip karolius
ir žadina astronomų džiaugsmą

Visi tai vertina kaip jūrinių raukšlių rinkinį
aksominis nuo jį nuspalvinančio karščio ir nemigos

jo akys atsiveria tik manajai
niekas, išskyrus mane, bijo žiūrėdamas į tai
ir palieka mane pagarbios kančios būsenoje
ten kur jo pilvo raumenys ir nelanksčios kojos
rastas gyvūno išpūstame druskingo kvapo
Aš kukliai atmetu debesų darinius ir jų tikslą
neištirtą mėsą, kuri išblizgina ir suminkština subtiliausius vandenis

„Mirties šokis, 1916“, Hugo Ball
Danielio Bencomo vertimas

Taip mes žūstame, taip žūstame,
kiekvieną dieną mes žūstame,
labai patogu leisti sau mirti.
Ryte dar tarp sapno ir sapno,
Toliau vidurdienį.
Naktį kapo gilumoje.

Karas yra mūsų viešnamis.
Mūsų saulė sudaryta iš kraujo.
Mirtis yra mūsų simbolis ir šūkis.
Mes paliekame berniuką ir moterį
Kaip jie mums rūpi?
Na dabar tai įmanoma
Tiesiog palikime save.

Taip žudome, taip žudome,
kasdien mesdavome akmenimis
mūsų kolegos mirties šokyje.
Atsistok broli prieš mane,
Broli, tavo krūtinė!
Broli, tu turi kristi ir mirti.

Mes nerimstame, nerūkome.
Kasdien tylime
Kol klubakaulis sukasi savo sandūroje.
Kieta mūsų lova,
Mūsų duona kieta.
Nešvarus ir kruvinas garbinamas Dievas.

Tristano Tzaros „Elegija“.
Darie Novácenau vertimas

Sena siela, mylimoji, nori, kad būčiau kaip vasaros gėlės
žiemą paukščiai uždaromi narvuose

Myliu tave, nes kalva laukia slėnio kūno
arba kaip žemė laukia tiršto ir derlingo lietaus

Kiekvieną vakarą laukiu tavęs prie lango, naršydamas karoliukus
padėti knygas, skaityti mano eiles

Ir dabar džiaugiuosi, kai kieme šunys loja šunys loja
o kai atvyksi pasilikti pas mane iki rytojaus iki rytojaus

Mano laiminga siela yra kaip mūsų šiltas kambarys
Kai žinau, kad sninga ir gatvės apsirengusios baltai

„Ir pataikė, pataikė ir pataikė“, Jean Arp
Jesús Munárriz vertimas

ir muša ir vėl
ir taip toliau
ir vieną kartą du kartus tris kartus iki tūkstančio
ir pradėkite iš naujo su didesne jėga
ir paspauskite didelę daugybos lentelę bei mažąją lentelę
padauginti
ir tai pataiko ir pataiko ir pataiko
222 puslapis 223 puslapis 224 ir taip toliau iki 299 psl
atsiverskite 300 puslapį ir tęskite nuo 301 iki 400 puslapio
ir paspauskite šį vieną kartą pirmyn du kartus atgal tris kartus
aukštyn ir žemyn keturis kartus
ir suėjo dvylika mėnesių
ir keturi metų laikai
ir septynias dienas per savaitę
ir septynios skalės tonai
ir šešios jambų pėdos
ir poriniai namų skaičiai
ir pataikė
ir viską suderinti
ir sąskaita baigta
ir duok vieną.

Emmy Hennings „Morfinas“.
José Luis Reina Palazón vertimas

Laukiame paskutinio nuotykio,
ką mums rūpi saulė kupole!
Bėgančios dienos nukrenta iš savo aukščio.
Neramios naktys – melskis skaistykloje.

Mes nebeskaitome tos dienos spaudos.
Kartais šypsomės tik ant pagalvėlių,
nes mes viską žinome ir sunaikiname,
Mes šen bei ten skrendame peršalimo karštinėje.

Vyrai gali bėgti ir siekti ambicijų.
Šiandien lietus dar tamsesnis.
Mes išgyvename nesaugų gyvenimą
o mes miegame sutrikę, nepabudę.

Wieland Herzfelde „Canto funebrulicular“.
Vertimas Jesús García Rodríguez

Wantía quantía wantía
Ten sėdi mano teta
Kadangi Efraimas prarijo taupyklę
Jis klajoja - ayayay -
Ten ir nemokėkite mokesčių.
Prakaitu išmirkęs Wirt masažuoja užpakalį
Su paraiška!
Safte vita rati rota sqa momofantieja,
Ko verki, sena teta?
Oelisante mirė! Oelisante mirė!
Dangus, gerumas, mano nukryžiavimas, sakramentai, didžiulis vargas!
Jis man dar liko skolingas penkiolika penkiasdešimt eurų.

Taip pat žiūrėkite: